Kaip prižiūrėti lakuotą akrilinį paveikslą

Atsparus, bet ne nesunaikinamas paveikslas

Išdžiūvę akriliniai dažai sudaro lanksčią ir stabilią plėvelę, kuri negelsta kaip kai kurie seni aliejiniai dažai ir gerai pakelia įprastas namų sąlygas. Lakas ant viršaus prideda dar vieną apsauginį sluoksnį, saugantį nuo dulkių ir nešvarumų, be to, jis suvienodina viso paviršiaus blizgesį. Dėl visų šių savybių lakuotas akrilinis paveikslas yra kūrinys, kurį prižiūrėti tikrai nesudėtinga. Nesudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad jis nesunaikinamas: toliau aprašytų priežiūros taisyklių nedaug, jos paprastos, tačiau bėgant metams būtent jos daro didelį skirtumą.

Dulkės: užtenka minkšto teptuko

Kas kelias savaites lengvais, švelniais judesiais iš viršaus į apačią perbraukite visą paviršių plačiu, minkštu, sausu ir švariu teptuku (tiks naujas makiažo ar konditerinis teptukas). Ant labai reljefiškų kūrinių teptukas pasiekia įdubas, į kurias skuduras nepatenka.

• Nenaudokite plunksninių dulkių šluotelių: jos gali palikti tekstūroje įstrigusių plaušelių.
• Nenaudokite mikropluošto šluosčių ant labai tekstūriškų paviršių: jos kimba už iškilimų.
• Nepūskite ant paviršiaus: seilių lašeliai ir iškvepiamo oro drėgmė gali palikti dėmių.

Jokio vandens ir jokių valymo priemonių

Niekada nevalykite paveikslo vandeniu, stiklų valikliu, spiritu, drėgnomis servetėlėmis ar kokia nors buitine priemone. Net ir lakuotą paviršių šios priemonės gali padaryti matinį, palikti žymių ar prasiskverbti į smulkius paviršiaus įtrūkimus. Jei ant kūrinio vis dėlto atsirado sunkiai valoma dėmė, riebalų ar suodžių pėdsakų, nebandykite jų šalinti patys, net ir labai atsargiai: susisiekite su mumis arba su profesionaliu restauratoriumi.

Saulė ir karštis

Natūrali dienos šviesa ant paveikslo atrodo tikrai gražiai, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai, krentantys ištisas valandas diena po dienos, ilgainiui išblukina pigmentus. Rinkitės sienas, kurias pasiekia netiesioginė šviesa, arba užuolaidas, kurios filtruoja saulę tomis valandomis, kai ji šviečia stipriausiai.

Taip pat venkite kabinti kūrinį virš židinių, radiatorių, oro kondicionierių ar ties gartraukio anga. Karštis ir nuolat judantis oras sausina paviršių ir jį nešvarina, o staigūs temperatūros pokyčiai verčia drobę tai įsitempti, tai atsileisti.

Drėgmė

Drobė ir medinis porėmis reaguoja į drėgmę: kai jos daug, drobė gali atsileisti, o mediena – persikreipti; kai jos labai mažai, drobė gali per daug įsitempti. Vonios kambariai, virtuvės ir šaltos išorinės sienos, ant kurių kaupiasi kondensatas, nėra tinkamos vietos paveikslui. O įprastame miegamajame ar svetainėje tikrai nėra dėl ko nerimauti.

Kūriniams, kuriuose yra gamtos elementų, pavyzdžiui, į dažus įtvirtintų lapų, žiedlapių ar siūlų, ši taisyklė galioja dvigubai: juos saugo lakas, tačiau jiems labiau tinka sausa ir stabili aplinka.

Kilnojimas, perkėlimas ir laikymas

Drobę visada imkite už porėmio šonų, švariomis ir sausomis rankomis, ir niekada ne už priekio ar nugarėlės vidurio, kur drobė įlinksta. Taip pat niekada nieko neatremkite į nudažytą paviršių ir nieko ant jo nedėkite.

Jei reikia kūrinį kur nors padėti saugoti, suvyniokite jį į nerūgštinį popierių arba švarią medvilninę paklodę, nenaudodami plėvelės, kuri tiesiogiai liestųsi su paveikslu, nes ji sulaiko drėgmę. Laikykite jį vertikaliai, sausoje vietoje, niekada ne paguldytą su svoriu ant viršaus ir ne priekiu atremtą į kitus kūrinius.

O jei kas nors nutiktų?

Įbrėžimas, įlenktas kampas, atsiklijavęs lapelis: neklijuokite, neužtapykite ir stipriai netrinkite. Geriau nufotografuokite pažeistą vietą ir parašykite mums per puslapį Kontaktai. Mes jums pasakysime, ką daryti toliau. O jei kūrinys atkeliautų pažeistas gabenant, laikykitės puslapyje Pirkimas ir pristatymas aprašytų žingsnių.